Antri po biotechnologijų – Lietuvos žaidimų rinka pasirengusi spurtui

Šis užsiėmimas skamba kaip svajonių darbas, tiek verslininkams, tiek darbuotojams. Pastarieji jaučia pasitenkinimą kurdami kodą, piešdami iliustracijas, rašydami naratyvą ir spręsdami aibes kitų iššūkių realizuojant savo kūrybinį potencialą. Verslui tai santykinai mažai sąnaudų reikalaujanti industrija, kuriai būdingas dar ir itin didelis tarpdiscipliniškumas. Taip, kalbame apie žaidimų industriją, kuri pasaulyje jau aplenkė kino, muzikos sektorius savo apimtimi ir imasi lygiuotis su knygų leidybos sritimi. Lietuvoje žaidimų industrija sugeneruoja 0,02 proc. visos BVP dalies, kai, palyginus su viena iš ES inovacijų lyderių laikoma Suomija, šioje šalyje žaidimų industrijos dalis BVP siekia 1,12 proc. Vis dėlto, Lietuvoje šis sektorius yra antrasis pagal vieno darbuotojo sukuriamą vertę po biotechnologijų. Ko reikia, kad garsėtume ne tik lazerių technologijomis, bet ir lietuvių kuriamais žaidimais? Šiandien apie tai kalbėjomės Lietuvos inovacijų centro ir Kauno mokslo ir technologijų parko organizuotame informaciniame seminare žaidimų industrijos atstovams.

Žaidimų kūrėjams – atviros durys pasinaudoti parama ir lengvatomis

Ekspertai sako, kad mūsų šalies įmonės, kurdamos žaidimus, per mažai susitelkia į dvi galimybes šioje srityje – minkštąją politinę galią, kurią kuria tautiniai, kultūriniai klodai žaidimuose ir į psichologinius aspektus – problemas, kurios išsprendžiamos būtent žaidimų pagalba ir tuo būdu lavinamas emocinis intelektas. Inovatyvūs sprendimai, jei jie įgauna MTEP formą (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros), pasižymi ne tik mokestinėmis lengvatomis, bet ir galimybe verslui pritraukti papildomas lėšas plėtrai. Šias galimybes pristatė Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas dr. Artūras Jakubavičius. Viena iš keleto aptartų priemonių, „Inoconnect“, sulaukė nemažai susirinkusių dalyvių susidomėjimo. Priemonė leidžia perspektyviems kūrėjams ir verslininkams ieškoti naujų kontaktų bei domėtis naujausiomis tendencijomis užsienyje – priemonės pagalba kompensuojamos įmonių komandos narių komandiruotės.

„Enterprise Europe Network“ (Europos įmonių tinklas) yra kitas būdas žaidimų industrijos atstovams pasiekti svajonių klientus ar surasti vertingą stažuotę pasaulinėse kompanijose. Kodėl tai patrauklu verslui, supažindino vienas iš tinklo koordinatorių Jonas Černevičius. „Tokia tarptautinė partnerysčių duomenų bazė leidžia parodyti jūsų kuriamas technologijas tiems, kuriems jų reikia. Dažnai tai padeda atverti duris ten, kur, kitu atveju, susitikimas ir susipažinimas užtruktų, arba tektų ilgokai paplušėti ieškant tikslingų kontaktų“, – apie naudą pasakojo J. Černevičius.

Bendruomenė šalyje auga

Kaune veikiančią žaidimų kūrėjų bendruomenę kasmet papildo sėkmės istorijas kuriantys studentai, ir kaip pastebi Kauno technologijos universiteto profesorius Rytis Maskoliūnas, susidomėjimas žaidimų industrijai reikalingu išsilavinimu nuo pernai vėl šoktelėjo ženkliai aukštyn. „Vien Kauno technologijos universitetas ruošia programavimo, dirbtinio intelekto, 3D modeliavimo, animacijos, virtualios bei papildytos realybės specialistus, kuriuos vėliau į savo komandas pakviečiau didžiosios žaidimų kūrėjų studijos arba savo jėgas absolventai imasi bandyti savarankiškai“, – sako prof. R. Maskoliūnas. Lietuvos žaidimų asociacijos duomenimis, šalyje dirba per 500 profesionalių žaidimų kūrėjų ir veikia 30 žaidimų kūrimo studijų, kurių apyvarta siekia 100 mln. eurų.

Vienas iš asociacijos narių, „Tag of Joy“ studijos įkūrėjas ir vadovas Šarūnas Ledas pastebi, kad lietuviai turi tarptautinės žaidimų bendruomenės dėmesį pasiekusių žaidimų, tačiau visuomenė apie tai žino santykinai mažai. Pavyzdžiui, „Norsdcurrent“ studijos kūrynys, „Cooking Fever“ simuliacinis maisto ruošimo žaidimas, sulaukė net 200 mln. atsisiuntimų. Pamažu sėkmės istorijos darosi vis ryškesnės ir tai leidžia ugdyti žaidimų kultūrą. „Tokie renginiai kaip „LT Game Jam“ ar Baltijos šalyse didžiausias žaidimų festivalis „Game On“ leidžia tiesiogiai dalintis žiniomis ir plečia kūrėjų akiratį. Taigi, potencialo turime daug“, – kalba Š. Ledas.

Išeitis – kultūros eksportas

Solo žaidimų kūrėjas Dmitrijus Babičius atskleidė žaidimų kaip kultūros eksporto neišnaudotą potencialą. Garsusis Lenkijos premjero Donaldo Tusko pavyzdys, kai šalies politikas, susitikdamas su tuometiniu JAV prezidentu Baraku Obama, įteikė „The Witcher“ žaidimą, simbolizuoja vieningą visos valstybės siekį nešti žinią apie savo kultūrą ne tik tradicinėmis vadinamų medijų pagalba, bet ir pripažinti žaidimus kaip vieną iš kultūros nešėjų kanalų. „Lietuviška tematika mūsų kūrėjų darbuose stipriai neatsispindi, nors tai galėtų būti vienas iš būdų vadinamąja minkštąja galia skleisti žinią savo šalį ir supažindinti su jos kultūra“, – teigia D. Babičius.

Po Kauno MTP vykusio seminaro sekė žaidimų industrijos atstovų diskusija su Ūkio ministerijos viceministru Elijumi Čiviliu. Diskusijos dalyviai, aptarę esminius aspektus, kurių reikia, kad šalies žaidimų industrija pasiektų proveržį, akcentavo pardavimų įgūdžių poreikį siekiant žaidimų eksporto, kultūrinio identiteto atsispindėjimo trūkumą kuriamoje produkcijoje ir būtinybę siekti vieningo valstybės palaikymo. Renginys organizuotas Lietuvos atstovų tarptautiniame „Interreg BSR“ programos projekte „Baltic Game Industry“. Į projektą įsitraukę 22 partneriai iš 8 Baltijos jūros regiono šalių siekia skatinti žaidimų industriją Baltijos jūros regione, plečiat galimybes taikyti inovacijas ir suteikiant galimybes žaidimų industrijai regionuose tapti globaliais, pasauliniu mastu konkurencingais žaidėjais.