Lietuvos inovacijų ekosistema spurtavo labiausiai iš visų ES valstybių
Paskelbus 2017 m. Europos inovacijų švieslentę Lietuva pelnė sparčiausiai inovacinę veiklą gerinusios šalies titulą. Inovacinės veiklos augimas 2016 m., palyginti su 2010 m., buvo sparčiausias ir sudarė 21 proc. Lietuva iš 24 vietos 2016 m. pakilo į 16 vietą tarp 28 Europos Sąjungos (ES) šalių.
„Lietuva padarė didelę pažangą inovacijų srityje – Europos Komisija išskyrė Lietuvos progresą skatinant inovacijas ir gerinant inovacijų ekosistemą. Tai ne tik džiuginantys rezultatai, bet ir didelė atsakomybė toliau pasirinkti ir įgyvendinti tinkamas priemones inovacijų augimui išlaikyti ir padidinti“, – pranešime spaudai sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.
Kaip stipriosios Lietuvos inovacijų sistemos pusės išskirtos inovacijoms palanki aplinka, verslo ir mokslo bendradarbiavimas ir žmogiškieji ištekliai. Tai atsispindi ir Kaune vystomoje inovacijų ekosistemoje.
„Mokslo ir technologijų parkų kaip integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) sudedamosios dalies indėlis Lietuvos inovacijų veikloje gana svarbus – pastaruoju metu pastebime stiprėjančius mokslo ir verslo ryšius. Pavyzdžiui, Kauno mokslo ir technologijų parkui 2014 m. pradėjus veiklą vykdyti „Santakos“ slėnyje, verslo įmonių investicijos į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas išaugo nuo 1,85 proc. 2014 m. iki 4,9 proc. – tai daugiau nei 20 kartų viršija Lietuvos įmonių investicijų į MTEPI vidurkį“, – pastebi Kauno MTP Veiklos organizavimo departamento direktorius Tomas Černevičius.
Europos Komisijos paskelbtoje inovacijų švieslentėje teigiama, kad 2010 m. ir 2016 m. Lietuvoje sparčiausiai augo verslo išlaidos netechnologinėms (be mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP)) inovacijoms (117 proc.), rizikos kapitalo investicijos (1031 proc., 2010 m. siekė 7,5 proc. ES vidurkio., o 2016 m. – jau 84,8 proc.), tarptautinių bendrų mokslinių publikacijų skaičius (145 proc.) ir aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičius (31,6 proc.).
2016 m., palyginti su 2010 m., inovacijų veikla visoje ES išaugo 2 procentiniais punktais. Europos inovacijų švieslentėje inovacijų lydere ES liko Švedija, toliau – Danija, Suomija ir Nyderlandai. Žvelgiant į kaimynines šalis, Lietuva pasivijo Estiją, kuri yra 15 vietoje. Latvija iš 25 vietos pasislinko į 24, Lenkija iš 23 vietos nukrito į 25-ąją.
Be Lietuvos, inovacinė veikla daugiausia augo Maltoje (12,2 proc.), Jungtinėje Karalystėje (11,7 proc.) ir Nyderlanduose (10,4 proc.), labiausia traukėsi Rumunijoje (-14,1 proc.), Kipre (-12,7 proc.) ir Suomijoje (-5,1 proc.). Siekiant atlikti objektyvų palyginimą, 2010 m. duomenys buvo perskaičiuoti taikant tą pačią metodiką kaip ir sudarant 2016 m. Europos inovacijų švieslentę.