Mokantis iš gamtos: kelias į atsparesnes bendruomenes klimato kaitos akivaizdoje
Klimato atsparumo paieškose vieni perspektyviausių atsakymų gali slypėti pačioje gamtoje. Būtent ši idėja tapo pagrindine 2026 m. RENATURE dauginamojo renginio (Multiplier Event) ašimi, subūrusia mokslo, švietimo, verslo, politikos ir pilietinės visuomenės atstovus diskusijai apie gamta grįstus sprendimus, žaliąsias kompetencijas ir tvarias bendruomenes.
Renginio dalyviai buvo kviečiami pažvelgti į gamtą ne tik kaip į tai, ką privalome saugoti, bet ir kaip į gyvą inovacijų modelį, galintį įkvėpti miestų prisitaikymą prie pokyčių, medžiagų kūrimą, žmonių mokymąsi ir bendruomenių pasirengimą klimato iššūkiams.
Atidarydamas renginį, „Tech-Park Kaunas“ direktorius Paulius Nezabitauskas pasveikino susirinkusiuosius ir pabrėžė, kaip svarbu iš naujo atrasti ryšį su gamta kaip žinių ir atsparumo šaltiniu.
„Gamta yra ne tik tai, ką turime saugoti – ji taip pat yra viena didžiausių mūsų mokytojų. Mokydamiesi iš gamtinių sistemų ir prisidėdami prie jų išsaugojimo, galime kurti atsparesnes bendruomenes ir atsakingesnes inovacijų ekosistemas“, – sakė P. Nezabitauskas.
„Tech-Park Kaunas“ direktorius Paulius Nezabitauskas
Klimato atsparumas pasitelkiant gamta grįstus sprendimus
Renginys prasidėjo Italijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos atstovo P. Ciccioli pranešimu, kuriame buvo pristatytas RENATURE projektas ir jo vaidmuo stiprinant klimato atsparumą pasitelkiant gamta grįstus sprendimus. Pranešime akcentuota, kad žaliosios erdvės, biologinė įvairovė ir natūralios ekosistemos gali tapti infrastruktūros dalimi, padedančia bendruomenėms reaguoti į karščio bangas, potvynius ir kitas su klimato kaita susijusias grėsmes.
Europos praktikos ir tvariosios technologijos
Perudžos užsieniečių universiteto atstovė M. Luzetti pristatė lyginamąją gamta grįstų sprendimų Europoje apžvalgą, daugiausia dėmesio skirdama pagrindinėms įžvalgoms, iššūkiams ir gerosios praktikos pavyzdžiams. Pranešimas atskleidė, kad sėkminga žalioji transformacija priklauso ne vien nuo novatoriškų idėjų, bet ir nuo vietos bendruomenių įsitraukimo, politinio palaikymo bei gebėjimo gerąją praktiką pritaikyti realiems bendruomenių poreikiams.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Pažangių pakavimo medžiagų ir technologijų tyrimų centro vadovas prof. dr. Visvaldas Varžinskas savo pranešime aptarė biologinės kilmės ir biologiškai skaidžius polimerinius kompozitus, gaminamus iš vietinės žemės ūkio kilmės atliekų. Jo pristatymas susiejo klimato atsparumo temą su kasdieniais produktais ir parodė, kaip žiedinės ekonomikos principai gali padėti mažinti priklausomybę nuo iškastinės kilmės medžiagų bei suteikti naują vertę ištekliams, kurie kitu atveju būtų tiesiog išmetami.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Pažangių pakavimo medžiagų ir technologijų tyrimų centro vadovas prof. dr. Visvaldas Varžinskas
„Žemės ūkio atliekos gali tapti vertingu ištekliumi, kai drauge veikia mokslas, dizainas ir pramonė. Biologinės kilmės pakavimo medžiagos parodo, kaip žiedinis mąstymas gali mažinti poveikį aplinkai ir kartu kurti praktiškus sprendimus verslui“, – aiškino prof. dr. V. Varžinskas.
KTU prof. dr. Erika Adomavičiūtė aptarė pažangiąsias elektroverpimo būdu kuriamas medžiagas ir nanotechnologijų vaidmenį siekiant tvarumo. Jos pranešime nagrinėta, kaip aukštųjų technologijų medžiagos gali prisidėti prie ekologiškesnių sprendimų, sudarydamos galimybes kurti efektyvesnius, lengvesnius ir funkcionalesnius gaminius, kartu keliant klausimą, kaip pažangiosios technologijos turėtų būti kuriamos ir taikomos atsakingai.
prof. dr. Erika Adomavičiūtė
Mokymasis gamtoje ir žaliosios kompetencijos
KTU docentė dr. Inga Gurauskienė pristatė lauko darbo ir mokymosi ekosistemų kūrimo galimybes, skirtas tvariai asmens, profesinei ir planetos gerovei. Jos pranešimas renginiui suteikė žmogiškąją dimensiją, pabrėždamas, kad žmogaus ryšys su gamta formuoja ne tik tai, kaip mokomės ir dirbame, bet ir tai, kaip suvokiame atsakomybę už aplinką.
„Daugiau laiko leisti gamtoje nebūtinai turi būti sudėtinga – pradėti galima nuo studijų, darbo ar susitikimų lauke. Tokios kasdienės praktikos gali gerinti savijautą, skatinti kūrybiškumą ir padėti žmonėms užmegzti glaudesnį ryšį su aplinka“, – pažymėjo doc. dr. I. Gurauskienė.
Docentė dr. Inga Gurauskienė
Renginys baigėsi atvira diskusija ir tinklaveikos pietumis, kurių metu dalyviai buvo skatinami ieškoti praktinių būdų, kaip gamta grįstus sprendimus taikyti švietime, moksliniuose tyrimuose, versle ir bendruomenių plėtroje. Pagrindinė dienos žinutė buvo aiški: klimato atsparumo stiprinimui būtina ne tik technologinė pažanga, bet ir atnaujintas gebėjimas mokytis iš gamtos.
Renginys buvo organizuotas įgyvendinant RENATURE projektą, bendrai finansuojamą pagal Europos Sąjungos programos „Erasmus+“ KA2 profesinio mokymo strateginių partnerysčių iniciatyvą. Projekto tikslas – stiprinti švietimo sektoriaus gebėjimus taikyti gamta grįstus sprendimus klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityse, kuriant inovatyvias mokymosi programas, atvirus skaitmeninius išteklius ir praktines priemones pedagogams, studentams bei institucijoms visoje Europoje.