Viskas prasideda nuo... fantomo!
Ant jų stalo C++ programavimo kalbos vadovėlis ir skaidrus kubas, kaip vėliau paaiškėja, ne dekoracija, o žmogaus vidaus organus imituojantis fantomas. Medikų pasaulyje fantomu vadinamas muliažas, forma, spalva ir kvapu visai neprimenantis žmogaus kūno, bet savo medžiagiškomis savybėmis imituojantis, pavyzdžiui, žmogaus odos tankį ir atsparumą radiacijai. Tik mes ne pas medikus ar programuotojus. Duris atveria MB „Šeši partneriai“ – Studentų g. įsikūrę Kauno MTP naujokai. Apie tai, kaip fantomai naudojami pirminiams medicininės įrangos tyrimams analizuojant radiacinės apšvitos poveikį žmogaus organizmui, kalbamės su viena iš įmonės įkūrėjų Neringa Šeperiene.
Mokotės programuoti?
Taip, čia kolegos darbo stalas, jis gilina žinias, nes reikia sukonfigūruoti programinę įrangą medicininiam prietaisui. Iš tikrųjų esame medicinos inžinieriai. Ši sritis yra labai arti žmogaus – kiekvienas pacientas susiduria su vienais ar kitais įrenginiais, tačiau žinoti, kaip jie veikia apjungus, pavyzdžiui, mechaniką ir programinę įranga, visiškai nebūtina, todėl daugelis ir nežino. Užtad žinome mes ir konstruojame tokius įrenginius – mūsų akiratyje prietaisas kokybės kontrolei nustatyti taikant vieną dažniausių vėžio gydymo būdų – brachiterapijos procedūroms. Toks įrenginys fiksuoja vidinių vėžinių susirgimų gydymo efektyvumą. Ar yra panašių alternatyvų pasaulyje? Žinoma, ir tie daiktai yra šaunūs, tačiau yra vienas „bet“. Jie universalūs, skirti, tiek išorinio, tiek vidinio gydymo kokybės stebėsenai. Dėl to jų tikslumas gydant vidinius susirgimus ne visada tenkina poreikį. Iš esmės gydytojams pakankamai sudėtinga ir užtrunka pritaikyti tokius universalius prietaisus.
Kaip, būdami tyrėjai, įkūrėte savo verslą?
Mūsų komanda susipažino dar studijų laikais – buvome KTU auklėtiniai, aš studijavau medicinos fiziką, kolegos – elektros inžineriją, taikomąją fiziką ir medžiagų mokslą. 1-2 kartus į metus visi tokie skirtingi susitikdavome mokslo populiarinimo renginiuose. Na, festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“ dalyvauju iki šiol nuo pačio pirmo renginio. Dėstytojai manė, kad esame gabūs studentai, todėl leisdavo įsitraukti į įvairius projektus. Tuo metu kaip tik Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) ėmė skelbti daugiau mokslo ir verslo skatinimo projektų, atsirado ES Horizonto programos veiklos ir štai vieną žiemą, matuojant pacientų apšvitos dozes ligoninėje, gimė produkto idėja.
Dabar, praėjus kiek laiko po įmonės įkūrimo, ką patartumėte sau, jei galėtumėte grįžti į verslo pradžią?
Patartume papildomai mokytis verslo vadybos, planavimo, verslo strategijų kūrimo. Dabar tai darome, nes kyla iš poreikio. Galėtume produktą vystyti greičiau ir efektyviau, jei būtume mokęsi to anksčiau :)
Su kokiais iššūkiais susiduriate būdami medicinos srities startuoliu Lietuvoje?
Iššūkiai kyla keliose srityse. Visų pirma, sudėtinga įtikinti investuotojus ir pritraukti finansinę paramą – medicinos technologijos neatsiperka per 1-2 metus, jų vystymas užtrunka ir reikalauja nemažai išteklių. Be to, gana sudėtinga įtikinti ligoninių personalą išbandyti naujas technologijas. Dažniausiai medikai jau būna įpratę prie ilgai naudojamų priemonių, o tuo, kuo nemoka naudotis – nesiryžta. Mes mokome juos išdrįsti ir bandyti :) Šiuo metu daugiausia laiko praleidžiame Vilniuje, kur, konsultuojant prof. Dianai Adlienei, vyksta intensyvūs įrangos bandymai Nacionaliniame vėžio institute.
Ko tikitės iš Kauno mokslo ir technologijų parko bendruomenės?
Mums greitai nepakaks žinių apie programavimą iš vadovėlių ir kitų šaltinių, tikimės rasti programuotojų, taip pat norinčių prisijungti prie produkto plėtros. Taip pat norėtume pritraukti finansavimą savo produkto vystymui. Dar viliamės susitikti, pavyzdžiui su jumis, seminaruose apie verslo vystymą.
Ačiū už pokalbį!